žalvas

žal̃vas, -à adj. (4) K.Būg, NdŽ, Jdr, Trkn, žálvas, -a (1) BzBkXIX279, KŽ; P 1. Trk, Jdr žr. žalsvas 1: Blaivai žalvas (salotinis) S.Dauk. Yra i žalvų̃, i rudų, i juodų, visokių tų yrai [žalčių] Plng. Vienos buvo žal̃vos vilnos Šts. Turiu žal̃vą [megztinį], bet noriu nudaryti raudonai Lkž. Žalvi smurgliai drimba iš abiejų nosių rš.

žalvaĩ adv. NdŽ, KlvrŽ: Tą didžiąją trobą dažyk žalvaĩ Trk. [Apyniai] tur spurganas apalias, pailguotinas, žalvai geltonas S.Dauk.

2. J žaliuojantis (apie augalus): Jei ale šiaudai ir dar labai žalvi išsirodytų …, javai pjautini esą TP1880,28. 3. J neprinokęs, nepribrendęs: Javai dar žalvi, pjauti jų negalima Prk.